Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio organizacijų atstovais susitiko su ES komisarais: už žemės ūkį atsakingu Christophe‘u Hansenu, už ekonomiką, konkurencingumą ir administracinės naštos mažinimą atsakingu Valdžiu Dombrovskiu, už gynybą ir kosmosą atsakingu Andriumi Kubiliumi ir Europos Komisijos vykdomąja pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją Henna Virkkunen. Susitikimų tikslas – aptarti būsimą ES Daugiametę finansinę programą bei Bendrosios žemės ūkio politikos dalį joje, atkreipiant dėmesį į Baltijos šalių ir Suomijos išskirtinumą, besiribojant su šalimi-agresore.
Pasak LŽŪT pirmininko J. Vilionio, jau trečią dešimtmetį besitęsianti Baltijos šalių žemdirbių diskriminacija, mokant jiems mažesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, pagaliau turi baigtis. „Dar 2018 metais pats vežiau į Briuselį virš 52 tūkstančių žmonių pasirašytą peticiją, reikalaujančią suvienodinti mums tiesiogines išmokas. Su kiekviena BŽŪP reforma prie ES vidurkio „artėjam, artėjam“, bet taip ir nepriartėjam. Pastaruoju metu Lietuvos ūkininkai labiau priartėja prie bankroto, nei prie ES išmokų vidurkio. Tikrai pavargom nuo tokios diskriminacijos ir ją būtina galutinai išspręsti“, teigia J. Vilionis.
Pasak LŽŪBA prezidento Eimanto Pranausko, Lietuvos žemės ūkis tikrai turi, kuo didžiuotis. Esame žalias, tvarkingas, švarius vandenis ir dirvožemį turintis kraštas, puoselėjantis ilgaamžes žemdirbystės tradicijas. Svarbiausia, kad biurokratai leistų ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms užsiimti tuo, ką šie moka geriausiai – dirbti žemę, auginti gyvulius ir aprūpinti žmones maistu. „Kiekvienas dirbtinis ribojimas, mažinimas, karpymas ir draudimas galiausiai pavirsta nepagamintu pieno litru, neužaugintu grūdu ir valstybės biudžetą nepapildžiusiu euru. Tokia politika nėra toliaregiška, ypač turint galvoje dabartinį geopolitinį kontekstą, visai šalia vykstančius neramumus. Apsirūpinimas maistu neturi būti vien skambūs žodžiai – visi, ir valstybinės, ir ES institucijos turi suremti pečius, kad Lietuvos žemės ūkis ištrūktų iš dabartinės stagnacijos, kad į sektorių ateitų jauni specialistai, matantys perspektyvą jame siekti karjeros. Būtent todėl šiandien ir esu Briuselyje“, teigia E. Pranauskas.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius akcentavo investicijų trūkumą žemės ūkyje ir maisto sektoriuje dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. Pasak jo, būtinos specialios ES priemonės, skatinančios tiek vietos, tiek užsienio investicijas, ypač į maisto perdirbimą ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą regione. „Papildomai vienas aktualiausių iššūkių – energetinis atsparumas. Siūlome ES finansavimą nukreipti į elektros kaupiklius, rezervinius generatorius ir autonominę elektros gamybą, kad ūkiai, kooperatyvai ir maisto perdirbėjai galėtų veikti net ir nutrūkus elektros tiekimui. Žmogus gali kurį laiką išgyventi be elektros, tačiau be maisto ir vandens – ne. Todėl maisto gamybos tęstinumas turi tapti Europos pasirengimo krizėms dalimi“, – pabrėžė M. Maciulevičius.
Susitikimuose ES komisarams pateikta statistinė informacija, pagrindžianti, kad užtikrinus prieigas prie deramos finansinės paramos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos kraštas būtų itin palankus vystyti žemės ūkį. Savo ruožtu Žemės ūkio komisaras pateikė naujausius skaičiavimus, pagal kuriuos Lietuvai, Latvijai ir Estijai naujuoju laikotarpiu galėtų tekti maždaug po pusę milijardo eurų daugiau nei dabar. Tačiau didelė dalis būsimo finansavimo vis dar priklausys nuo valstybių narių sprendimų.
Ch. Hansenas pabrėžė, kad dėl žemės ūkio finansavimo būtina diskutuoti ne tik su žemės ūkio, bet ir su finansų ministrais bei vyriausybių vadovais. „Lietuvos žemės ūkio taryba nepaliaujamai susitikinėja su Lietuvos ir ES politikais ir sprendimų priėmėjais – tam, kad jų priimami sprendimai būtų pagrįsti ne tik sausomis kabinetinėmis žiniomis, bet ir mūsų, praktikų patirtimi, siūlymais ir vizija. Būtent tokios veiklos krypties Lietuvos žemės ūkio taryba ir ją sudarančios organizacijos ketina laikytis ir toliau:“, teigia LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis.
