Europos kaimo bioekonomikos tinklas
Lietuvos žemės ūkio taryba kartu su VDU Žemės ūkio akademija bei užsienio partneriais įgyvendina „Europos Horizonto“ veiksmų programos finansuotą projektą „Europos kaimo bioekonomikos tinklas“ (angl. THEMATIC EUROPEAN RURAL BIOECONOMY NETWORK (thERBN)).
Projektas vykdomas nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2027 gruodžio 31 d.
Projekto tikslas – sukurti Europos kaimo bioekonomikos tinklą, kuris apima visų 5 bioekonomikos temų (Maisto ir žemės ūkio sistemos, Miškininkystė ir natūraliosios buveinės, Akvakultūra, Bioenergetika, Biožaliavos ir bio-produktai) suinteresuotuosius asmenis: mokslo, valdžios institucijas, įvairias ūkininkų ir gamintojų asociacijas ir kt.
thERBN projeko tikslas – plėtoti visos Europos daugiašalę teminę tinklaveiką, skirtą dalijimuisi žiniomis apie novatoriškus tvarius žiedinės bioekonomikos sprendimus, pritaikomus smulkiuose ūkiuose ir miškininkystėje vietos mastu kaimo vietovėse. Tikimasi, kad tai padės įgalinti praktikus spręsti atotrūkį tarp egzistuojančių ir įgyvendinamų žiedinės bioekonomikos sprendimų bei kasdienių iššūkių, su kuriais jie susiduria.
Atsižvelgiant į skubiausius praktikų poreikius, susijusius su biologinių šalutinių produktų ir likučių tvarkymu bei panaudojimu, thERBN identifikuos esamus praktinius sprendimus, kilusius iš praktikų patirties, EIP Veiklos grupių sukurtas inovacijas bei nacionalinių ir ES projektų taikomuosius mokslo rezultatus. Visa ši informacija bus paversta praktika pagrįsta, lengvai suprantama medžiaga, kuri bus pristatoma nacionalinių ir ES demonstracinių renginių bei mokymų metu, taip pat per kitus kanalus, kuriuos dažniausiai naudoja praktikai.
thERBN tinklaveika užtikrins atvirą prieigą prie ilgalaikių skaitmeninių platformų, tokių kaip EU-FarmBook ar ES BŽŪP tinklas, papildytų thERBN platforma, kuri užtikrins daugiakalbę prieigą ir socialinę aplinką, leidžiančią sąveikauti ir bendradarbiauti tarp žiedinės bioekonomikos sprendimais besidominčių EIP veiklos grupių, Teminių tinklų it projektų bendruomenių. Tai sustiprins tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sumažins žinių bei inovacijų fragmentaciją.
Daugiašalė thERBN tinklaveika sujungs pagrindinius veikėjus – mokslininkus, konsultantus, inovacijų kūrėjus – ir pagrindines struktūras, tokias kaip nacionalinės ir regioninės Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos, konsultavimo tarnybos bei konsultantų tinklai. Tokia sąveika būtina siekiant padėti smulkiems ūkiams ir miškininkams pereiti prie klimato požiūriu neutralios, tvaresnės ir atsparesnės veiklos.
Atsižvelgiant į praktikų poreikius, vykdant dialogą „iš apačios į viršų“, bus renkami įrodymai apie esamas spragas žiedinės bioekonomikos sprendimuose, kurias galima užpildyti naujais produktais ir paslaugomis. Taip pat bus rengiamos politikos rekomendacijos, siūlančios priemones, skatinančias smulkių ūkių žiedinės bioekonomikos sprendimų diegimą.
Dalyvaudama šiame projekte, kad savo įžvalgomis Lietuvos žemės ūkio taryba turi galimybę prisidėti prie žemės ūkio sektoriui palankios politikos formavimo.
Su projekto pristatymo medžiaga galima susipažinti čia:
Visos Lietuvos žemdirbių savivaldos stiprinimas
Artėja du kertiniai Lietuvos žemės ūkio sektoriui momentai: derybų dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 m. pradžia, bei Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai.
Europos Sąjunga susiduria su didžiuliu geopolitiniu nestabilumu ir neapibrėžtumu. Akivaizdu, kad ir ES biudžeto paskirstymas koreguosis nuo mums įprasto. Europos Komisija jau paskelbė apie užmačias apjungti skirtingus ES biudžeto asignavimus į valstybei narei skirtus krepšelius. Mūsų įsitikinimu, tai Lietuvai visiškai nenaudingas kelias, tad būtina visais lygmenimis siekti, jog Bendrajai žemės ūkio politikai būtų skiriamas atskiras biudžetas, pakankamas, jog būtų galima pasiekti SESV įtvirtintų BŽŪP tikslų.
Lietuvos žemdirbiai, veikdami per stiprias organizacijas, gali daryti reikšmingą įtaką tiek nacionaliniams, tiek europiniams sprendimams ir teisėkūrai. Tačiau tam svarbu užtikrinti pačių žemdirbiškų organizacijų gyvybingumą bei joms suteikti galimybes pasiekti kiekvieną, net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose ūkininkaujantį žemdirbį. Lietuvos žemės ūkio taryba, šiuo metu jungianti vienuolika stipriausių įvairaus profilio žemės ūkio organizacijų, mato neišvengiamą poreikį dar labiau stiprinti ūkininkų pozicijas derybinėje grandinėje, kad žemdirbio balsas tvirtai girdėtųsi tiek derybose su produkcijos supirkėjais, tiek nacionalinėse institucijose, tiek ES mastu. Nacionalinė pagalba pasitarnaus Lietuvos žemės ūkio tarybos jungiamų žemdirbių savivaldos stiprinimui, išsikeliant tikslą per organizuojamus renginius pritraukti dar daugiau narių, didinti žemės ūkio subjektų priklausymo asocijuotoms organizacijoms skaičių.
Įgyvendindama projektą „Visos Lietuvos žemdirbių savivaldos stiprinimas“, Lietuvos žemės ūkio taryba planuoja, bendradarbiaudama su LR Žemės ūkio ministerija, organizuoti informacinius renginius skirtingose Lietuvos apskrityse, kad būtų pasiektas kuo platesnis suinteresuotų asmenų – žemės ūkio gamyba užsiimančių subjektų – ratas, o Lietuvos žemės ūkio tarybos veikla, kaip antai institucijoms siunčiami raštai ar rengiami poziciniai dokumentai, atspindėtų kuo platesnio žemdirbių rato poziciją ir nuomonę.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2025 metai. Įgyvendinant projektą, planuojama tęsti, išplečiant pajėgumus ir apimtis, tiek darbą su teisės aktų projektais (vykdyti jų analizes, teikti LŽŪT pozicijas dėl vienokių ar kitokių pakeitimų), tiek bendradarbiavimą su kitomis – Lietuvos ir užsienio – žemdirbiškomis organizacijomis, ES institucijomis.
Ne mažiau svarbu tęsti Lietuvos žemės ūkio tarybos bei jos narių organizacijų atstovavimą įvairiose darbo grupėse ir tarpinstitucinėse grupėse, kaip antai Maisto taryboje, Pieno taryboje, Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo darbo grupėje, Kooperacijos darbo grupėje, darbo grupėje dėl gyvulininkystės plėtros strateginių gairių parengimo ir gyvulininkystės sektoriaus politikos krypčių nustatymo ir kitose.
Taip pat planuojama organizuoti renginius, pakviečiant į juos atitinkamų sričių ekspertus (pavyzdžiui, organizuoti renginį, aktualų gyvulininkystės sektoriaus ūkininkams, dėl prie Lietuvos artėjančių užkrečiamųjų galvijų ligų, tokių kaip Mėlynojo liežuvio ar Snukio ir nagų liga, prevencijos ir kontrolės) ir atitinkamo regiono ūkininkus. Nusimatant mokestinei reformai, planuojama organizuoti renginius, padėsiančius žemės ūkio subjektams lengviau adaptuotis prie naujovių ir pasirengti deramai atlikti savo mokestines prievoles.
Projektą finansuoja LR žemės ūkio ministerija. Paraiškos numeris pagal NMA registraciją NPŽSS-25-2
