Lapkričio 4 dieną Pakruojyje Lietuvos žemės ūkio taryba tęsė renginių ciklą, organizuojamą įvairiuose Lietuvos regionuose. Renginių tikslas – organizuoti skirtingų regionų žemdirbių ir vietos savivaldos susitikimus su Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kitų institucijų atstovais, siekiant aptarti opiausias su žemės ūkio sektoriumi susijusias problemas. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) – viena iš vienuolikos Lietuvos žemės ūkio tarybos narių, šiuo metu jungianti 39 savivaldybių skyrius, tarp jų – ir Pakruojo. Tai pirmoji įkurtoji ir vėliau pirmoji atkurtoji žemdirbių organizacija Lietuvoje, šiuo metu skaičiuojanti jau antrąjį veiklos šimtmetį.
Pasak susitikimą organizavusio Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos pirmininko, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Gedo Špakausko, žemės ūkis išgyvena sunkmečio ir nežinomybės dėl ateities laikotarpį, ir tik būdami vieningi ir susitelkę, aktyviai burdamiesi į geriausiai jų interesus ginančias asociacijas, organizacijas, žemdirbiai gali daryti įtaką nacionalinei ir europinei teisėkūrai – taip, kad sektorius gyvuotų, o jame dirbantys asmenys galėtų išgyventi iš savo veiklos. „Pakruojo krašto žemdirbiai jau seniai laukė susitikimo su Žemės ūkio ministru. Bendraudami betarpiškai, galime vieni kitus girdėti, kad valdžia priimtų „žemiškus“, nepersunktus biurokratija sprendimus“, teigė LŪS vicepirmininkas.
Susitikimo dalyvius pasveikinęs Pakruojo meras Saulius Margis bei žemės ūkio sritį kuruojanti vicemerė Simona Lipskytė pristatė Pakruojo rajono specifiką, žemės ūkio sektoriaus struktūrą, pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu su žemdirbiais ir žemės ūkio bendrovėmis. Pasak Pakruojo rajono savivaldybės atstovų, šiame krašte žemdirbiai vieningi, bendruomeniški, geranoriški – pirmieji atskuba pagalbon prireikus nuvalyti kelius, prisidėti prie bendruomeninių iniciatyvų. Žemės ūkio bendrovės rodo gražų pavyzdį, prisidėdamos prie tokių investicijų, kaip kelių dangos įrengimas ar atnaujinimas.
Su Pakruojo krašto ūkininkais susitikti atvykęs LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis daugiausiai dėmesio skyrė investicinėms priemonėms, taip pat įsibėgėjusioms diskusijoms dėl būsimos Daugiametės finansinės perspektyvos. Atsakydamas į Pakruojo žemdirbių klausimus dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros atsiųstos informacijos apie vėluosiančius atsiskaitymus su investicinėse priemonėse dalyvaujančiais žemdirbiais, Ministras pristatė, jog pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo finansuotas rekordinis skaičius projektų. Dalis jų susidūrė su nenumatytais sunkumais, vėluojančiais statybos leidimų išdavimais. Kai kurie paramos gavėjai dėl šių priežasčių paramos atsisakė. Siekiant išvengti situacijos, kai Europos Komisijai Lietuva turėtų grąžinti per 100 mln. eurų nepanaudotos paramos, Ministerija šiai priemonei 2024–2025 m. organizavo 4 papildomus kvietimus. Šių projektų įgyvendinimui skirtas laikas baigėsi, o pareiškėjai buvo įsipareigoję pateikti galutinius mokėjimo prašymus iki 2025 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į kai kurių ūkių patiriamus sunkumus, galutinis mokėjimo terminas buvo nukeltas iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Vis dėlto ir toks terminas kai kuriems projektams buvo per ankstyvas, todėl ŽŪM, dar kartą įvertinusi asociacijų prašymus, suteikė papildomą laiką projektams, kuriuose numatyti statybos darbai. Mokėjimo prašymus pateikę KPP projektai bus finansuojami iš KPP lėšų tol, kol KPP programoje pakaks lėšų. Paramos gavėjams, kurių mokėjimo prašymų apmokėjimui KPP lėšų neužteks, NMA perves lėšas kitų metų sausio-vasario mėn. Pasak A. Palionio, tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra deda visas pastangas, kad ūkininkai dėl šios situacijos nenukentėtų bei nepatirtų nei finansinės, nei reputacinės žalos.
Diskutuojant apie pirminius Europos Komisijos pasiūlymus, kuriuos pristatė Žemės ūkio ministerijos ES paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas, didžiausią nerimą ūkininkams sukėlė Europos Komisijos siūlymas nuo 2028 m. atsisakyti iki šiol įprastos dviejų ramsčių Bendrosios žemės ūkio politikos. Jei ES parama žemės ūkiui taps sudedamąja Nacionalinio regioninės partnerystės plano (NRP) dalimi, dėl paramos lėšų žemės ūkiui teks konkuruoti su kitais valstybei svarbiais sektoriais. A. Palionis akcentavo, jog Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti apie 90 proc. žemės ūkio produktų gamyba užsiimančių ūkių, aktyviai dalyvauja kaip socialinis partneris formuojant tiek nacionalinę, tiek europinę politiką. Ministras sveikino Lietuvos žemės ūkio tarybos aktyvumą bendradarbiaujant su Latvijos, Estijos, Suomijos žemdirbių savivaldos organizacijomis, akcentuodamas, kad toks žemdirbių bendradarbiavimas tampa puikia paspirtimi Žemės ūkio ministerijai dalyvaujant derybose aukščiausiuose formatuose.
Nacionalinės mokėjimo agentūros Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė, į renginį atvykusi su NMA Šiaulių teritorinio skyriaus vadovėmis, atsakinėjo į ūkininkų klausimus dėl patikrų dažnio, skundų nagrinėjimo tvarkos. Ūkininkus domino, koks procentas nuo visų gautų anoniminių skundų pasitvirtina. Pasak E. Raibytės, Nacionalinė mokėjimo agentūra stengiasi pereiti prie pasitikėjimo pareiškėju grįsto požiūrio, mažinti patikrų vietoje skaičių, keisti jas į patikras naudojantis „NMA agro“ mobiliąja programėle, kurias gali atlikti pats paramos gavėjas.
Renginyje dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis pristatė naujausią informaciją apie Mėlynojo liežuvio ligos, Afrikinio kiaulių maro, Paukščių gripo protrūkius. Pastarosiomis dienomis Vilniaus rajone pasireiškus Afrikinio kiaulių maro protrūkiui, teko nugaišinti apie 19 000 kiaulių, o prieš keletą savaičių dėl paukščių gripo Kretingos rajono ūkyje nugaišinta apie 20 000 kalakutų. Tai didžiuliai nuostoliai tiek nukentėjusiems ūkiams, tiek valstybei. Pasak E. Mecelio, labai svarbu dar didesnį dėmesį skirti biologinei saugai ūkiuose, elgtis sąmoningai. Anot E. Mecelio, šiuo metu Turkijoje, taip pamėgtoje lietuvių, siaučia galvijų Snukio ir nagų liga, kurią itin nesunku įvežti į mūsų šalį, pavyzdžiui, su lauktuvėmis. VMVT atstovas prašė elgtis sąmoningai, po egzotiškų kelionių ypač vengti be rimto reikalo lankytis kituose ūkiuose, mat Snukio ir nagų liga atneštų itin didelius nuostolius. Šiuo metu Lietuvoje fiksuojama Mėlynojo liežuvio liga, pasak VMVT skyriaus vedėjo, kol kas reikšmingos žalos nepridarė. Ši mašalų platinama liga neperduodama žmogui, produktai saugūs vartoti, o kadangi virusą mašalai perduoda tik aukštesnėje, nei 12 laipsnių Celsijaus temperatūroje, tikėtina, žiemos laikotarpiu ši problema apslops. Dėl šio viruso gyvulių gaišinti nereikia, o prekybiniai suvaržymai nėra itin griežti, ypač jei gyvuliai parduodami skerdimui bei į tas šalis, kurios pačios jau fiksuoja šį virusą – o tokių yra didžioji Europos dalis.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas analizavo Europos Komisijos pasiūlymą dėl 2028-2034 m. biudžeto. Pranešėjas nagrinėjo EK reglamento atitiktį tam tikriems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsniams bei kėlė prielaidą, kad ES žengia pirmuosius žingsnius link visiško Bendrosios žemės ūkio politikos atsisakymo. „Europos Komisijos pasiūlyme įžvelgiu principą „skaldyk ir valdyk“ – jame senjorus bandoma supriešinti su jaunaisiais ūkininkais, vyrus su moterimis, didelius su mažais… O juk labai svarbu, kad mes, žemės ūkio bendruomenė, išliktume vieninga. Tik tada matysime esmę, visumą, tiek europinių teisės aktų, tiek nacionalinio konteksto“, komentavo E. Pranauskas.
Renginį organizavusios Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis taip pat kvietė žemdirbius ir žemės ūkio bendroves laikytis vieningai. „Patys matote, kiek daug nežinomųjų mūsų laukia ateityje. Sudėtinga ir su Lietuvos politikais: mus išgirsta ir pamato tik tada, kai visi vieningai, petys petin, stojame už savo išlikimą. Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyrius visada buvo pirmose gretose, tiek kūrenant ūkininkų vilties laužus, tiek prireikus traktoriais sudrebinti Vilnių primenant, kad mes, žemdirbiai, gaminam vartotojams maistą. Išlikite tokie pat vieningi, o tie, kas dar neprisijungėte prie žemdirbių organizacijų – būtinai tą padarykite. Tik būdami vieningi, išliksim visiems reikalingi“, kvietė žemdirbius Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Lėšas renginiui organizuoti skyrė Žemės ūkio ministerija.
