Estijoje, Tartu mieste Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbiškų organizacijų lyderiai pasirašė bendrą deklaraciją, akcentuodami, kad pasienyje su šalimi agresore esančiose valstybėse žemės ūkis ir maisto sauga yra svarbi ES kolektyvinio saugumo ir atsparumo dalis, todėl, atsižvelgdamos į padidėjusią riziką ir pažeidžiamumą, kylančius dėl bendros sienos su agresyvia šalimi, deklaracijos šalys ragina Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) numatyti specialią paramą Rytų sienos kaimo atsparumui finansuoti. Europos strateginė autonomija priklauso nuo jos gebėjimo gaminti, perdirbti ir platinti maistą savo teritorijoje. Todėl deklaracijos šalys ragina, kad BŽŪP ir toliau būtų atskira ES politika, už kurios įgyvendinimą būtų atsakingi žemės ūkio ministrai, ir kuriai būtų taikomas specialus reglamentas bei skirta atskira biudžeto eilutė, užtikrinanti pajamų stabilumą ir ilgalaikes investicijas maisto gamintojams.
Deklaracija dar kartą primenama, kad už vienodus įsipareigojimus turi būti vienodai atlyginta. Nepaisant didžiausių geopolitinių rizikų ir su saugumu susijusių išlaidų, Baltijos valstybių ūkininkai ir toliau gauna mažesnes tiesiogines išmokas nei ES vidurkis. Ši situacija yra neteisinga ir turi būti ištaisyta visiškai suvienodinant tiesiogines išmokas jau kitoje DFP.
BŽŪP turi atsižvelgti į žemės ūkio struktūrų įvairovę ir specifinius iššūkius valstybėse narėse. Vienodos priemonės, pavyzdžiui, privalomas išmokų ribojimas ar mažinimas, neatsižvelgia į šiuos skirtumus. Todėl valstybėms narėms turi būti paliktas lankstumas spręsti dėl ribojimo būtinybės ir laipsnio, atsižvelgiant į nusistovėjusią gamybos specifiką, darbo sąnaudas ir socialines bei ekonomines sąlygas.
Su pilnu deklaracijos tekstu galima susipažinti čia:
