Spalio 21 dieną Prienuose Lietuvos žemės ūkio taryba pradėjo renginių ciklą, kurį planuoja organizuoti įvairiuose Lietuvos regionuose. Anot renginio organizatoriaus, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Jono Vilionio, Prienų kraštas pirmajam renginiui pasirinktas neatsitiktinai – tai viena iš penkių Lietuvos savivaldybių, kur patvirtintas galvijų Mėlynojo liežuvio ligos atvejis.
Su Prienų krašto ūkininkais susitikti atvykęs naujasis LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis daugiausiai dėmesio skyrė įsibėgėjusioms diskusijoms dėl būsimos Daugiametės finansinės perspektyvos. Anot Ministro, pagal pirminius Europos Komisijos pasiūlymus, panašu, kad iki šiol egzistavusios, mums įprastos dviejų ramsčių Bendrosios žemės ūkio politikos nuo 2028-ųjų nebeliks. Jei Europos Komisijos siūlymai kardinaliai nesikeis, ES parama žemės ūkiui taps sudedamąja Nacionalinio regioninės partnerystės plano (NRP) dalimi. Svarbiausias aspektas – lėšų suma, kurią pavyks išsiderėti Lietuvai. Pirminiai Europos Komisijos siūlymai kol kas didelio optimizmo nesuteikia, tačiau Ministras patikino dėsiantis visas pastangas, kad derybų procese Lietuvos žemdirbių interesai būtų prioritetiniai. A. Palionis kvietė Lietuvos žemės ūkio tarybą, vienijančią apie 90 proc. žemės ūkio produktų gamyba užsiimančių ūkių, ir toliau aktyviai dalyvauti derybų procese kaip skėtinei žemdirbių organizacijai – anot A. Palionio, stiprus žemdirbių savivaldos balsas ženkliai sustiprina ir ministerijų bei kitų derybinių grandžių pozicijas. Ministras sveikino Lietuvos žemės ūkio tarybos aktyvumą bendradarbiaujant su Latvijos, Estijos, Suomijos žemdirbių savivalda, akcentuodamas, kad analogiškame formate bendradarbiauja ir Žemės ūkio ministerija.
Renginyje dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis pristatė naujausią informaciją apie Mėlynojo liežuvio ligos pobūdį, plitimą ES bei esamą situaciją Lietuvoje. Lietuvos mėsinių galvijų asociacijos pirmininkas Nerijus Gricius nuogąstavo, kad užfiksavus šios ligos atvejus Lietuvoje, nebus suvaldytas galvijų supirkimo kainų kritimas – pastarosiomis savaitėmis, anot N. Griciaus, galvijų supirkimo kainos smuko drastiškai, tai leidžia įtarti galimą supirkėjų piktnaudžiavimą situacija. E. Mecelis pabrėžė, kad Mėlynojo liežuvio ligos atvejai nesukuria pagrįstų prielaidų drastiškam kainų mažėjimui bei kvietė ūkininkus aktyviau naudotis VMVT paslaugomis, nedvejojant kreiptis į VMVT specialistus prireikus pasikonsultuoti, pavyzdžiui, dėl galvijų eksporto galimybių.
Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius akcentavo NMA siekį aktyviai mažinti biurokratinę naštą, ypač – fizinių patikrų vietoje skaičių. Nors Europos Komisija prižiūri, kaip Lietuvoje vykdoma europinės paramos išmokėjimo kontrolė, visgi agentūra nuolat ieško būdų, kaip patikrų ir kontrolės procesus paversti kuo racionalesniais ir patogesniais galutiniam naudos gavėjui – ūkininkui. Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas kvietė dar glaudžiau bendradarbiauti Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros bei socialinių partnerių – žemdirbių bendruomenės formate, kad galutiniai sprendimai neprasilenktų su racionalia logika, o prireikus juos pagrįsti ES institucijoms, būtų galima remtis ir žemdirbių praktikų argumentais.
„Matome, kiek daug nežinomybės mūsų, žemdirbių laukia jau netolimoje ateityje. Nežinom ne tik kokios oro sąlygos ar produkcijos supirkimo kainos mūsų laukia. Dar nežinom, ir kur link pakryps politiniai sprendimai. Kaip niekad svarbu, kad būtume vieningi ir kalbėtume vienu balsu. Lietuvos žemės ūkio taryba atvira kiekvieno žemdirbio problemoms ir rūpesčiams – kviečiu, bendraukim, bendradarbiaukim, nes taip pasieksim daugiau“, kvietė žemdirbius Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Lėšas renginiui organizuoti skyrė Žemės ūkio ministerija.
