Spalio 28 dieną Tauragėje Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti 11 įvairius žemės ūkio sektorius jungiančių organizacijų, kartu su vienu iš narių – Lietuvos ūkininkų sąjunga tęsia informacinių renginių ciklą ūkininkams.
Lietuvos ūkininkų sąjunga – viena iš vienuolikos Lietuvos žemės ūkio tarybos narių, šiuo metu jungianti skyrius iš 39 šalies savivaldybių. Anot renginį padėjusio organizuoti Tauragės rajono ūkininkų sąjungos nario, LŪS prezidiumo nario Pauliaus Maco, šiandien ūkininkai susiduria su daugybe nežinomųjų: didžiulį nerimą kelia Tauragės rajone užfiksuoti galvijų Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai, neaiški nacionalinė bei būsima europinė žemės ūkio politika ir žemės ūkiui teksianti parama, drastiškai krito grūdų, pieno, galvijų supirkimo kainos. Kaip ūkininkauti, ko tikėtis, kaip planuotis investicijas į ūkį – klaustukų daug, tad Tauragės krašto ūkininkai, sukviesti Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Petro Kulikausko, į renginį susirinko pasirengę ilgai diskusijai su Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovais.
Žemės ūkio viceministrai Artūras Pekauskas ir Arūnas Jagminas, atvykę su gausia Žemės ūkio ministerijos specialistų komanda, pristatydami pirminius Europos Komisijos pasiūlymus dėl sekančio ES finansinio laikotarpio (2028-2034 m.) ramino ūkininkus, kad apie 20 proc. siekiantis būsimos ES paramos mažėjimas, kurį galima projektuoti pagal pirminį EK siūlymą, tebėra derybų objektas – derybose dėl biudžeto svarbus vaidmuo teks ne tik Europos Komisijai, bet ir Europos Parlamentui bei Vadovų Tarybai. A. Pekauskas akcentavo pats esąs ūkininkas, tad puikiai suprantąs sunkumus, su kuriais šiandien susiduria žemdirbys, o Žemės ūkio ministerija yra ir bus tas partneris, kuris tvirtai laikysis derybose su ES dėl paramos Lietuvos žemės ūkiui.
Žemės ūkio ministerijos ES paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov renginio dalyviams nuodugniai pristatė pirminį EK pasiūlymą. Anot jo, didžiausią nerimą kelia EK siūlymas įlieti žemės ūkį į vieną bendrą paramos krepšelį su daugybe kitų sektorių. Daug abejonių kelia ir EK pasiūlymas nemokėti išmokų pensinio amžiaus sulaukusiems ūkininkams – nors, pasak A. Volkov, tai „pozityvioji diskriminacija“, kuria lyg ir siekiama pagrįsto tikslo – pritraukti į žemės ūkį jaunimą, abejojama, ar valstybės narės su tokiu ketinimu sutiks. Neaišku ir dėl EK siūlymo didinti išmoką jaunųjų ūkininkų įsikūrimui net iki 300 tūkst. eurų – nors galutinis tikslas suprantamas, tokiai paramos schemai reikalingas atitinkamas finansinis vokas, o EK paramos lėšas siūlo ne didinti, bet mažinti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis bei vyr. specialistas Alvydas Malakauskas analizavo bene didžiausią galvosopį gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams šiandien keliančią Mėlynojo liežuvio ligą bei kitas pavojingas užkrečiamąsias gyvūnų ligas, kaip antai Snukio ir nagų ligą. Klausimų – daug: ar pagrįstas neva MLL sukeltas galvijų supirkimo kainų kritimas? Ar bus galima tęsti galvijų eksportą, nepaisant Tauragės apskrityje užfiksuotų MLL atvejų? Ar galima tikėtis, kad šaltuoju periodu virusas išnyks? Kokia situacija su vakcinomis ir kraujo tyrimais – kiek tai kainuos, ar ūkininkas privalės galvijus vakcinuoti, ko laukti iš europinių institucijų? Pasak VMVT atstovų, šiuo metu Lietuvoje jau galima įsigyti tris vakcinas nuo trečiojo MLL serotipo. Kiek racionalu gyvulius vakcinuoti – spręsti ir skaičiuoti kiekvienam ūkiui, ypač didelį dėmesį skiriant galvijų būklei ir savijautai. Eksportas į nemažą dalį buvusių eksporto krypčių neužsidarė, tad MLL itin didelės žalos mūsų šalyje kol kas nesukėlė. VMVT atstovai ragino kreiptis visais kilusiais klausimais, ypač prireikus priimti sprendimus dėl gyvulių eksporto. Susitikime dalyvavęs Tauragės krašto medžiotojų atstovas Kęstutis Balašaitis prašė peržiūrėti VMVT sprendimą riboti tarnybos atstovybės Tauragėje darbo laiką, ypač peržvelgti mėginių surinkimo grafikus.
Renginyje dalyvavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros Tauragės skyriaus vedėjas Algirdas Paliokas džiaugėsi sėkminga partneryste su žemdirbių bendruomene bei stipria Tauragės krašte veikiančia žemdirbių savivalda.
Pasak renginio iniciatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Jono Vilionio, žemdirbių stiprybė glūdi vienybėje. Pavieniai, anot J. Vilionio, ūkininkai niekam nereikalingi – produkcijos supirkėjai nesiskaitydami su sunkiu žemdirbio darbu vienašališkai mažina supirkimo kainas, valdžios institucijoms taip pat esame įdomūs tik tada, kai esame vieningi. „Matome, kad ir Briuselyje siūlomi mums nepalankūs sprendimai dar labiau mažinti žemės ūkiui paramą. Tai trumparegiškas sprendimas, neįvertinantis, kad ūkininkas gamina pirmojo būtinumo prekę – MAISTĄ. Batus, rankinę ar paltą žmogus gali dėvėti daug metų, neįsigydamas naujų, jei neturi tam lėšų ar galimybių – o štai be maisto neišgyventume net keleto dienų. Privalome tą įrodyti ir politikams, tačiau tam labai svarbu, kad būtume vieningi ir kalbėtume vienu balsu. Lietuvos žemės ūkio taryba, kurios sudėtyje yra ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, atvira kiekvieno žemdirbio problemoms ir rūpesčiams. Kviečiu, aktyviai burkitės į organizacijas, pildykite ir Lietuvos ūkininkų sąjungos gretas, pareigingai mokėdami nario mokestį, kad galėtume vieningai dirbti kartu“, kvietė Tauragės žemdirbius Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Lėšas renginiui organizuoti skyrė Žemės ūkio ministerija.
